škulas

škùlas, -à adj. (4) 1. Kos161, JI249, Š, Rtr, DŽ¹, NdŽ, DūnŽ, KŽ, FrnW, OGLI14, KlvrŽ, Gd, Skd, Brs, Yl, Akm, Pp, Užv, Žg, Škn baužas, beragis: Škùlas jautis Ms. I mes turėjom škùlą karvę – nė kokių ragelių nebuvo Trkn. Ožkos kitos yr škùlos, o kitos raguotos Mžk. Tas mūso avinelis vargšas, škùlas yr, dėlto aną visi i nūmuša Pkl. Škulà ožka daugiau pieno duoda Vkš. Vyras be uostų ar škulà karvė – mun vis tas pats Krš. Latvių peklos velniai y[ra] škulì, o lietuvių raguoti Šts. Kad tavi ben zuikiai škulì subadytų! Nt. ^ Kieme škùlas, o pievo[je] karvė (apie nepastovų žmogų) Trkn. 2. glotnus: Tau par daug trumpai plaukus nukirpo: atrodai škulas kaip karvė be ragų Lk.

škulaĩ adv.: Anojė škulaĩ galvą apsidariusi, apsirišusi J.

3. labai trumpai, beveik plikai kirptas.

škulaĩ adv. Brs: Par daug škulaĩ tu mun plaukus nukirpai – kaip avie Lk.

4. lygiais kraštais, be atsikišimų: Drobulą be užgalių mes škula vadinam Šts. Dabar eita škulaĩs sijonais, be puikinių Šts. Škuli sijonai, be puošalų Lk.